gorinti — 2 gõrinti, ina, ino intr. eiti nuleidus, nunėrus galvą, nyrinti: Gõrinti yra eiti nunėręs (= nunėrus) galvą J. Einu mišku, žiūriu – vilkas paskuo gõrina (sėlina) Všv … Dictionary of the Lithuanian Language
atgorinti — 2 atgõrinti intr. ateiti susilenkus, galvą nuleidus: Žiūrėk, senis jau nuo miško atgõrina Slm. gorinti; atgorinti; išgorinti; nugorinti … Dictionary of the Lithuanian Language
gorinimas — gõrinimas sm. (1); S.Dauk → 1 gorinti 1: Tai, nu tokio gorinimo ans dar pasiutesnis pasidarė Varn … Dictionary of the Lithuanian Language
gorinėti — gorinėti, ėja, ėjo iter. 2 gorinti: Gorinėjau rinkdama varpas ant dirvos, t. y. pasilenkusi buvau J. Gorinėja tas senis po laukus, nebenusitveria kokio darbo Slm … Dictionary of the Lithuanian Language
išgorinti — 2 išgõrinti intr. išeiti, išnyrinti: Pasiėmė daiktus ir išgorino rš. gorinti; atgorinti; išgorinti; nugorinti … Dictionary of the Lithuanian Language
nugorinti — 2 nugõrinti intr. iš lėto nueiti: Pirma ant mišką nugõrino, dabar vėl atgõrina Slm. gorinti; atgorinti; išgorinti; nugorinti … Dictionary of the Lithuanian Language
pagorinti — 1 pagõrinti tr. 1. pagąsdinti, kiek pabauginti: Kaip pagorinsi mano baltas aveles, atims brolelis tavo žirgelį JD215. Pagorinęs kantrius gyventojus savo terionėmis, grįžo namon S.Dauk. 2. paraginti, paskatinti: Aš tavi pagorinsu, o tu dirbk Užv … Dictionary of the Lithuanian Language
